Teksto glaudinimas surtitruose: operos "Traviata" atvejo analizė

Surtitravimas – gana naujas, tačiau sparčiai pasaulyje plintantis audiovizualinio vertimo būdas, dažniausiai naudojamas tarpkultūrinei komunikacijai teatruose ir operose. Didžiuosiuose Lietuvos teatruose surtitrai dažnai naudojami kaip priemonė pateikti išverstą originalo kalbos tekstą, tačiau mokslinėje srityje surtitravimas – dar mažai tyrinėta moda. Siekdami pateikti kokybiškus surtitrus, kuriais būtų perteikta originalo kalbos esminė informacija, vertėjai ir surtitruotojai pasitelkia teksto glaudinimo strategijas. Surtitrų trukmė ir ilgis yra riboti, todėl surtitravimo specialistai privalo atsižvelgti į laiko ir erdvės apribojimus ir pateikti kuo trumpesnį tekstą, bet neprarasti esmės, kad žiūrovas praleistų mažiau laiko skaitydamas ir galėtų stebėti pasirodymą. Šio darbo tikslas – ištirti teksto glaudinimo atvejus tiek sintaksiniame, tiek leksiniame kalbos lygmenyse. Pasitelkus aprašomajį, analitinį ir lyginamajį metodus, išnagrinėti dviejų Lietuvos teatrų – Kauno valstybinio muzikinio ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto – lietuviški surtitrai, paruošti klasikinei operai Traviata. Atlikto teksto glaudinimo atvejų tyrimo rezultatai rodo, kad teksto glaudinimo strategijos daugiausia taikytos leksiniame kalbos lygmenyje. Surtitruose, kuriuose strategijos taikytos sintaksiniame lygmenyje, dažniausiai randama ir leksinio glaudinimo atvejų. Taigi neretai viename surtitre naudojamos kelios strategijos, kad būtų sutrumpinta informacija ir pateikta jos esmė. Palyginus dviejų teatrų surtitrus galima teigti, kad aptiktų teksto glaudinimo atvejų kiekis skiriasi dėl skirtingų surtitravimo programų naudojimo.Surtitling as a mode of audiovisual translation is commonly used for intercultural communication both intralingually and interlingually in theatres. The largest Lithuanian theatres often provide surtitles as a means to present translated text of the original language, although in the scientific field surtitling is still a little studied mode. In order to provide qualitative surtitles that convey the essentials of the original language, translators and surtitlers applied a number of compression strategies. The duration and length of the surtitles are limited; therefore, the surtitle specialists must take into account the time and space constraints and provide the shortest text without losing the essence so that the viewer would be able to spend less time reading and mostly focusing on the performance. The article investigates cases of compression of translated text at both the syntactic and lexical levels. Using the descriptive, analytical and comparative methods, Lithuanian surtitles of the opera "Traviata" for two theatres, namely Kaunas State Musical Theatre and Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, are prepared, and a study of the cases of text compression is performed